Tel.: 8 603 57726, 8 603 57912
E. p.: neplanuotasnestumas@gmail.com
www.aukok.lt
PAREMKITE MUS
2% parama

Dailininkė Grytė Pintukaitė apie save

Gimiau 1977 m. vasario 16 d., mokytojos, lietuvių kalbos puoselėtojos ir aktoriaus šeimoje.

2001 m. baigiau Vilniaus dailės akademijos tapybos magistrantūrą pas mokytoją, tapytoją Arvydą Šaltenį. Ligi šių dienų kartu su tapyba gilinu ir belcanto dainavimo meno paslaptis. Dainuoju, šoku, dirbu pedagoginį darbą, režisuoju, rengiu koncertus.
 Esu tapytoja portretistė. Nuo 2002 m. esu Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2008 m. išgyvenu motinystės spalvas, auginu sūnų. Esu surengusi 35 personalines parodas, dalyvavusi 62 grupinių parodų ir 6 tarptautiniuose pleneruose.  Taip pat surengusi apie 15 menų sintezės vakarų. Trys muziejai (Lietuvoje ir Latvijoje) yra įsigiję  tapybos darbų. Jau daugiau kaip 15 metų kuriu Lietuvos menininkų portretų ciklą.

Esu neabejinga Lietuvos kultūros procesams ir savo kūryba bei straipsniais pasisakau už šviesą skleidžiančią kūrybą.  Trokštu sujungti visus menus. Mano svajonėse – paveikslų nubudimas, menų sintezės pagalba virstantis gyvais paveikslais.

“Menininkas ateina ir kuria ne tik tam, kad geriau pažintume tiesą, bet ir vildamasis siekia, kad pasaulis taptų šviesesnis, gražesnis ir geresnis.”

Didžiausia retrospektyvinė paroda buvo surengta 2005 m. Vilniaus „Maldžio“ galerijoje, kurią šviesaus atminimo filosofas, dailės kritikas, prof. habil. dr. Algis Uždavinys pristatė taip:  „Grytės tapyba imponuoja ne tik kūrinių gausa, bet ir menine kokybe. Nekreipdama dėmesio į vyraujančias pseudo-konceptulias bei anarchistines šiuolaikinės dailės tendencijas, dailininkė tyliai ir nuosekliai deklaruoja intymų „moteriškąjį humanizmą“, nereikalaujantį jokių ciniškų akibrokštų. Dailininkės tapyboje vyrauja portreto žanras, kadangi žmogus ir jo santykis su tikrove yra svarbiausia šios autorės filosofinių apmąstymų tema, verčianti pajusti ne tik žmogiškosios prigimties trapumą, bet ir jos giluminį taurumą, kuris nūdien neretai pamirštamas arba sąmoningai ignoruojamas. Daug dažniau tapytoja kuria portretines kompozicijas, kuriose viršų ima simbolinis ir dekoratyvinis pradas, žmogaus veidą arba atskiras kūno dalis paverčiantis asociatyvia metafora, ištirpstančia bendrame estetinių vizijų mikrokosme, atspindinčiame turtingą autorės sielos pasaulį. Šios subjektyvios meninės vizijos nėra pažodiniai tikrovės atspaudai arba kopijos, kadangi tapytoja  mėgina sukurti savitą egzistencijos mito versiją, kupiną jausmingų pajautų bei emocijų. Meninės raiškos stiliumi dailininkė artima ankstyvajam modernizmui, iš dalies secesijai – ne tiek formos, kiek individualaus romantizmo prasme. Tačiau, „drovi ekspresija“ bei pastelinis dekoratyvumas liudija, kad autorei svarbiausia yra lyrinė išpažintis, tarsi rašant nebylų „vizualinį laišką“, kuris užburia žiūrovą savo lakoniškų improvizacijų paprastumu bei nuoširdžia intencija. Šiai tapytojai saikas yra didžiausia dorybė, todėl netgi lengva autoironija niekada nevirsta šaipymusi, juolab kad autorė nemėgina nei nustebinti pasaulio, nei jo pakeisti – ji tik žavisi trapios kasdienybės vaizdais, žmogiškosios būties ikonomis, kurių vertę nustato subtilūs dvasiniai kriterijai, o ne socialinės nutartys“.

MŪSŲ RĖMĖJAI IR PARTNERIAI