Tel.: 8 603 57726, 8 603 57912
E. p.: neplanuotasnestumas@gmail.com
www.aukok.lt
PAREMKITE MUS
2% parama

Rachelės rekolekcijų dalyvių atsiliepimai

"Atvykau čia visa įsitempusi, nežinodama kas manęs laukia, bet tikėdamasi įnešti į savo gyvenimą gyvybės. Man labai palengvėjo po rekolekcijų. Aš tarsi užbraukiau brūkšnį po savo praeities. Prieš tai dažnai pagalvodavau kokia yra prasmė gyventi, jaučiausi pasaulyje nereikalinga. Dabar įgavau tikėjimo, kad dar galiu rasti savo vietą gyvenime ir būti reikalinga tiems, kurie čia ir dabar. Tikiu, kad galėsiu gyventi , mylėti, žengti pilnais žingsniais ir kvėpuoti pilna krūtine; mylėti kiekvieną žmogų, net savo priešus. Dėkoju Dievui, kad atvedė mane čia."

 

 

"Ilgai dvejojau ir kaupiausi šioms rekolekcijoms. Žinią apie jas nešiojausi daugiau nei metus. Norėjau jų ir dar labiau bijojau. Subrandintas pasiryžimas dalyvauti nenuvylė. Turiu dviejų nėštumų nutraukimo patirtį. Negalėjau sau atleisti. Šios rekolekcijos leido išgyventi vaikelių mirtį ir susitaikinimą širdyje. Juos palydėti mintimis ir širdimi. Rekolekcijos leido man gedėti savo vaikelių, išverkti skausmą, neviltį ir sielvartą. Apie savo jausmus, nešiotus ilgus metus širdyje, galėjau prabilti garsiai, jais pasidalinti ir nebūti pasmerkta. Dėkoju už išklausymą, nuoširdumą, supratimą ir susitaikymo bei žaizdų gijimo viltį."

 

 

"Apie Rachelės rekolekcijas išgirdau atsitiktinai, klausydamasi Marijos radijo. Abortą buvau patyrusi prieš 20 metų, kurie tarsi buvo pridengę tą skaudų įvykį. Pratrūkau raudoti, nes supratau kodėl ir kas nuodija mano sielą. Negalvodama susiradau Rachelės vynuogyno kontaktus, užsiregistravau. Buvo telikusi viena vieta. Aiškiai suvokiau, kad ši vieta skirta man(iki rekolekcijų buvo likę keletas dienų). Artėjant atvykimo dienai labai jaudinausi, apniko abejonės – kam man viso to reikia, juk puikiai tvarkiausi su tuo daug metų. Labai palaikė ir skatino draugas. Ačiū jam, Viešpačiui, tiems kurie meldėsi, kad aš atvykčiau. Rekolekcijose turėjau išgyventi viską iš pradžių. Esu labai dėkinga komandai, broliui Jonui, kurie visų rekolekcijų metu buvo šalia ir vedė per šitą patirtį. Nesu niekuomet patyrusi to, kas vyko šio išgydymo kelyje. Galiu tik padrąsinti visas ir visus, kurie kažkada patyrė abortą. Kristus čia jūsų laukia, tam kad padėtų, palengvintų ir išgydytų."

 

 

"Atvykau į šias rekolekcijas prislėgta, nusiminusi, be gyvenimo džiaugsmo, su kalte ir nuodėmės našta. Per šias rekolekcijas Dievas iškėlė mano pyktį: savo tėvui, uošviui. Ir atrodė, kad atleidusi vyrui, nejaučiau jam jokio pykčio, bet galutinis atleidimas atėjo per šias rekolekcijas. Taip pat ir sau atleidimas, kad palūžau ir nebegalėjau kovoti už savo vaikelio gyvybę. Per rekolekcijas patyriau Jėzaus malonę, išlaisvinimą ir išgydymą nuo šito baisaus vidinio skausmo: išverkiau, išdejavau, nors šiaip (nepalietus Šventajai Dvasiai) niekada neverkdavau. Dabar išvažiuoju be tos didžiulės naštos, graužaties, kaltės jausmo. Be pykčio. Su nauju žvilgsniu į gyvenimą, su Jėzumi. Daug lengvesnė, galbūt geresnė."

 

 

"Aš be galo dėkinga už šį sunkų, bet kartu prasmingą dvasinį savaitgalį. Pirmą kartą aš sugebėjau pažiūrėti į savo susikaupusį skausmą kitu kampu, pažvelgti jam į akis ir išmesti iš savo širdies. Pirmą kartą per tiek daug metų pradėjau suvokti, kad Dievas man atleidžia. Noriu padėkoti visai komandai už tą didžiulį darbą kurį jūs atliekate padedant moterims pasveikti nuo šitos baisios naštos. Dėkoju ir pačiam Dievui už galimybę atrasti Rachelės Vynuogyno rekolekcijas. Labai linkiu visoms moterims, turinčioms skaudžią aborto patirtį, įgauti drąsos ir būtinai sudalyvauti!"

 

 

Prieš rekolekcijas jaučiau gėdą, nerimą; rekolekcijų metu – širdies skausmą per ašaras, bet tas skausmas buvo gydantis, raminantis, nes su malda, Jėzaus meilės šviesoje ir per palydėtojų rūpestį, per sesių liudijimus. Po rekolekcijų- susikaupimas, laukimas, noras dėkoti ir garbinti už suteiktas malones.

 

 

„Prieš rekolekcijas jaučiau nedidelę viltį, kad einu teisingu keliu, kad man ten padės nesijausti taip blogai, kaip jaučiausi.Rekolecijų metu jaučiau rūpestį, šilumą, meilę. Supratau,kad esu mylima, atradau Dievo meilę, žmonių meilę, jaučiausi geresnė, atidesnė kitiems. Daug verkiau ir gedėjau savo vaikų.Po rekolekcijų juntu norą likti su Dievu, nelikti viena. Jaučiu, kad pasikeičiau, atradau daug gerumo. Palikau blogį. Myliu savo vaikus ir  žinau, kad jie saugūs ir myli mane. Ačiū!”

 

 

„Dar tą pačią dieną iki rekolekcijų pradžios nežinojau ar dalyvausiu. Blaškiausi, bet ryžausi. Iki begalybės abejojau, nesupratau ar gerai darau ir pan. Nerimas ir baimė buvo aukščiausio lygio. Bet pasilikusi čia pamažu atlėgau, „palikau“ viską savieigai, taip rekolekcijų eigoje pasidarė ramiau, kad išdrįsau likti. Net džiaugiuosi tuo, kad pasilikau. Taip to reikėjo... Baigiantis rekolekcijoms esu dėkinga už Dievui, kad viską išgyvenau- nuo negalėjimo čia ateiti, blaškymosi būnant čia, iki džiaugsmo, kad likau čia, kad pabūsiu dar čia..:) ”

 

 

„Prieš rekolekcijas jaučiau beimę, nerimą, nes nežinojau kaip viskas vyks; norą pabėgti, nes nujaučiau, jog teks susidurti su skausmu. Bet kartu tai buvo tvirtas žinojimas, jog šios rekolekcijos skirtos man ir kad Viešpats nori jose mane matyti. Rekolecijų metu pripažinau, kad vaikelis yra realus, jo mirtis reali, gedėjau ir liūdėjau jo. Pavedusi  Jėzui, žinau, kad jis yra gyvas su Jėzumi, saugus, kad neteisia ir neatstumia manęs, o už mane meldžiasi. Taip pat išgyvenau, jog Jėzus buvo ir liūdėjo su manimi toje vaikelio netektyje, ir aš nebuvau viena. Besibaigiant rekolekcijoms jaučiuosi išvargusi, bet ir palengvėjo, mano našta atiduota Jėzui. Taip pat  jutau didesnį susidraugavimą su Margele Marija.”

 

 

„Prieš rekolekcijas jaučiau nerimą, baimę, nenorą prisiminti trauminę patirtį. Kaltę jaučiau. Rekolekcijose buvo įvairių momentų: palaimintų, graudžių, skausmingų. Jaučiau Dievo palaimą, perėjau  per savę neigimą ir t.t. Po rekolekcijų jaučiuosi gyjanti, nors ir nesitikėjau, kad bus taip sunku. Suvokiau, kad turiu priimti ir  atleisti visų pirma sau ir žmonėms ant kurių pykau; priimti savo negimusį kūdikį ir patikėti jį Dievui.”

 

 

Prieš rekolekcijas buvau pasiryžusi pripažinti savo nuodėmę. Rekolekcijų metu- išgyventi mirtį, atgailą , atleidimą; Po rekolekcijų – išlaisvinimą, priėmimą ir Dievo meilę.”

 

 

„Prieš rekolekcijas buvau bedievė egoistė, išsigandusi ir nusivylusi, apimta skausmo. Per rekolekcijas buvo apėmusi stipri baimė dėl nežinios ir pasekmių, kitų dalyvių išgyvenimų. Po rekolekcijų grįžau pas Dievą, nes aš jį pamačiau ir pajaučiau, mano akys vėl spindi.”

 

„Kaip jaučiausi? Laukiau šių rekolekcijų. Jaučiau, kad esu išgijusi, bet norėjau grįžti į praeitį, kad galėčiau dar kartą prisiliesti prie netekties, ją palaiminti ir iki galo susitaikyti. Eigoje išgyvenau mirtį, gedulą ir prisikėlimą. Viešpaties ir nuostabios komandos dėka turėjau galimybę jausti globą ir bendrystę. Tas visas stadijas išgyvenau tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Priartėjas pabaigai jaučiu didelį nuovargį, bet ir didelį džiaugsmą viduje, susitaikymą. Norą padėti kitoms, pagelbėti moterims.”

 

 

„Prieš rekolekcijas jaučiausi ramiai. Buvo viskas užmarštyje. Net maniau, jog man nėra jokio reikalo, jokio tikslo dalyvauti šiose rekolekcijose, jog aš su viskuo jau seniai susigyvenusi, išgyvenusi, susitaikiusi. Rekolekcijų metu žaizdos atsivėrė. Atsivėrė net mano pačios vaikystės žaizdos. Buvo labai sunku. Jaučiausi lyg būčiau kankinama. Po rekolekcijų pajutai palengvėjimą, susitaikymą, tikėjimo sustiprėjimą.”

MŪSŲ RĖMĖJAI IR PARTNERIAI