Tel.: 8 603 57726, 8 603 57912
E. p.: neplanuotasnestumas@gmail.com
www.aukok.lt
PAREMKITE MUS
2% parama

Nenorėjo trečio...

Aš prisimenu 1974 metų spalio 30 dieną, kai aš nužudžiau savo vaiką – mergaitę. Tai buvo abortas viduriniame nėštumo periode. Aš nuėjau pas gydytoją, nes mano šeimos nariai darė man spaudimą ir skatino tokiam elgesiui. Niekas nepasakė: „Nancy, gerai pagalvok!“ Tai buvo ne mano idėja, o jų.

Vieną dieną mane paliko vyras ir daugiau nebesugrįžo. Prisiimti atsakomybę už tris vaikus – tai jam jau būtų buvę per daug...
Paklausiau gydytojo: „Ką jūs man darysite?“, jis pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Aš iš jūsų truputį paimsiu skysčių ir truputį skysčių suleisiu. Jums prasidės staigūs sąrėmiai, kurie išstums vaisių“. Aš pasakiau: „Ir tai viskas?“. Na, tai skamba neblogai. Esmė ta, kad tai, ką papasakojo gydytojas, buvo netiesa.

Ligoninėje iš manęs paėmė 60 kubinių centimetrų vaisiaus vandenų ir įleido druskos tirpalo. Kai tik adata buvo įleista į pilvo apačią, pradėjau neapkęsti savęs. Man norėjosi šaukti: „Prašau, liaukitės, nedarykite to su manimi!“ Bet aš neištariau nė garso. Kai druskos tirpalas jau tavo viduje, nebėra galimybės to veiksmo sustabdyti. Apie pusantros valandos aš jaučiau, kaip mano dukra staigiais judesiais daužėsi, kaip ji springo, buvo nuodijama ir mirtinai smaugiama. To tikrai nė kiek nesitikėjau. Aš prisimenu, kaip su ja kalbėjausi, jai sakiau, kad aš to nenorėjau. Aš norėjau, kad ji gyventų, bet ji jau buvo bemirštanti – aš atsimenu jos paskutinį smūgį kairėje pusėje. Daugiau jėgų ji jau neturėjo. Paskui man į veną suleido sąrėmius stimuliuojančius vaistus. Dvylika valandų kenčiau nežmoniškus skausmus. Spalio 31dieną, 5.30 ryto aš pagimdžiau savo nužudytą dukrelę. Ant jos galvutės jau buvo plaukai, jos akys buvo atmerktos. Man reikėjo ją palaikyti ant rankų, nes greta nebuvo medicinos seselės. Aš pagimdžiau kūdikį ir pati laikiau jį ant rankų. Medicinos seselė kūdikį pačiupo ir išmetė į naktinį puodą. Kai visi reikalai buvo atlikti ir naktinis puodas išneštas, į palatą atvežė moterį, kenčiančią paskutines valandas. Ji pagimdė sveiką berniuką. Tai buvo žiauru.

Po aborto apėmė gėdos ir atgailos bei sąžinės graužaties jausmai. Įsivaizduokite, jūs laikote savo dukrą ir matote, ką jai padarėte!

Nancy – Jo Mann pasakojimas
iš knygos „Aborted Women, Silent No More“, 1987

 

 

Kalba netaisyta.

MŪSŲ RĖMĖJAI IR PARTNERIAI