Tel.: 8 603 57726, 8 603 57912
E. p.: neplanuotasnestumas@gmail.com
www.aukok.lt
PAREMKITE MUS
2% parama

Tada verkiau, kaip dar niekada nebuvau verkusi...

Man buvo 25-eri metai. Tuo metu Kauno onkologinėje ligoninėje buvo pastebėtas apgamo pakitimas – melanoma. Buvo atlikta operacija, po to turėjau lankytis pas onkologą stebėjimui.

Po pusmečio pasijutau blogai, ieškojau negalavimų priežasties, buvo nustatytas nėštumas. Moterų gydytoja ragino gimdyti, nes jokių problemų nematė nei dėl mano sveikatos, nei dėl vaikelio, be to visada būdavau kartu su draugu, su kuriuo draugavome 3-jus metus. Tačiau gydytoja onkologė mane aprėkė ir pasakė, kad jokiu būdu negaliu gimdyti, dar prigrasino, kad vaikas bus nesveikas. Draugas, deja, tuo metu taip pat nepasakė „gimdyk“, tylėjo.

Aš verkiau, kaip niekada nebuvau verkusi. Man tai buvo nuosprendis. Pasijutau visai apleista ir labai gaila, kad su nieko nepasikalbėjau, nepasitariau. Draugas susitarė su gydytoja. Jis mane palydėjo einančią daryti aborto, bet aš išsigandau ir pirmą kartą atsisakiau. Paskyrė kitą dieną, maždaug po savaitės. Tada nuvykau viena, kai buvau paguldyta operacijai, ėmiau blaškytis, draskyti rūbus. Gydytoja rėkė, sakė, kad esu nenormali, bet nekreipė dėmesio į mano būseną ir vis tiek mane operavo, t.y. darė abortą. Aš klykiau.

Po visko išėjau į gatvę atsisagsčiusi paltą, nors buvo šalta. Toliau tik per miglą atsimenu, kaip priėjau prie kažkokios mašinos ir nepažįstamo vyro paprašiau parvežti namo. Niekada taip nesielgiu, bet tada man buvo tas pats. Nežinau kodėl, bet tas vyras mane parvežė, nieko nekalbėjome, nors kelionė per visą Kauną.

Po to išsiskyriau su draugu, kurį mylėjau. Pradėjau sirgti depresija, nieko nebenorėjau, tik egzistavau. Apie 5-erius metus gedėjau, paskui pamažu pradėjau atsigauti. Atsiverčiau, pradėjau ieškoti Dievo pagalbos. Taip pamažu išėjau iš tos baisios būsenos.

Audra

 

 

Laiškų kalba netaisyta.

MŪSŲ RĖMĖJAI IR PARTNERIAI