Tel.: 8 603 57726, 8 603 57912
E. p.: neplanuotasnestumas@gmail.com
www.aukok.lt
PAREMKITE MUS
2% parama

„Nepavykęs“ abortas

Džeinės mamai buvo tik 12 metų, kai ją išprievartavo.Tik praėjus keliems mėnesiams  po šio baisaus įvykio Džeinės mama suprato, jog laukiasi.

Sužinoję tėvai nusprendė, jog tokiu būdu pradėtas vaikas neturi gimti. Nors jie buvo „prieš abortus“, tačiau manė, kad ši situacija pateisina abortus. Išprievartavimas yra nepateisinamas, o nėštumas tik sustiprins skausmą. Be to, ji ir pati dar vaikas. Ne, ji nepakels šitokios naštos! Ji PRIVALĖS pasidaryti abortą!

Džeinės mama jautėsi labai pažeminta ir sugniuždyta. Visi suaugusieji kartojo, jog pats geriausias būdas viską pamiršti –  tiesiog gyventi. Ji pati dar nejautė, kad jos viduje auga gyvybė. Viskas, ko jai reikėjo – tik pamiršti tai, ką ji išgyveno. Ji norėjo pradėti gyvenimą iš naujo.

Tačiau abortui artėjant, baimės jausmas didėjo. Kartu kilo ir jausmas, tarsi širdis prieštarautų. Ji norėtų nutraukti nėštumą, bet kažkoks keistas jausmas, o gal nuojauta, o gal net kažkoks vidinis balsas vis kartojo – išsaugok vaiką! Bet ji nežinojo kam ir kodėl....

Ir štai ši diena atėjo. Džeinė, jau būdama tikra maža mergaitė mamos įsčiose, net nenutuokė, kokia lemtis jai paruošta... Tai turėjo būti druskos tirpalo injekcijos abortas. Gali būti, jog Džeinė bandė nuplaukti nuo adatos, kuri ieškojo jos leidžiant tirpalą. Gali būti jog ji rėkė ir verkė, kai jos oda pradėjo degti, bet niekas jos negirdėjo. Gydytojas atliko kelias druskos tirpalo injekcijas, davė mamai kelias tabletes ir liepė ateiti kitą dieną.

Grįžusi namo, Džeinės mama nenustodama verkė, ji nenustojo verkti ir kitą dieną, o naktis praėjo lyg košmaras. Visos klinikoje atliktos procedūros kėlė jai pykinimą, tokį pat kaip ir po išprievartavimo. Persekiojo mirties vaizdai. „Aš nužudžiau savo vaiką,“ – viskas, apie ką ji galvojo. Pilvo apačioje labai skaudėjo, prasidėjo kraujavimas. Kartais ji maldavo, kad laikas atsisuktų atgal. Kartais ją užvaldydavo bejėgiškumo jausmas...

Kitą dieną ji sugrįžo į kliniką. „Atleiskite, gydytojo dar nėra“. Laukiant gydytojo, ją apžiūrėjo med. seselė. Ji raitėsi nuo skausmo ir jautėsi išsekinta. O po to jai pranešė neįtikėtiną žinią. „Tau teks ateiti vėliau. Druskos injekcija nesuveikė...“

Džeinės mama tiesiog neteko amo. O gal ji vis dėlto gali pagimdyti šį vaikelį? Nuo šio momento ji buvo tikra, jog gyvenimas davė jai dar vieną galimybę. Ji grįžo namo ir pasakė tėvams, kad pasiliks vaikelį. Kai tėvai pamatė jos pasiryžimą, nustojo reikalauti aborto.

Praėjus keliems mėnesiams, gimė Džeinė, nuostabaus grožio miniatiūrinė lėlytė, mėlynom akim, ir juodais plaukais. Vienintelis blogis, kurį sukėlė druskos tirpalas – tai keli randai ant šono ir ant nugaros. Jos mama taip ir nesužinojo, kokiu būdu mergytei pavyko išgyventi po šios injekcijos. Gali būti, kad med. sesuo suklydo ir parinko netinkamą dozę, o gal gydytojas neteisingai nustatė injekcijos vietą...

Džeinė augo. Kai ji mokėsi vidurinėje mokykloje, mama jai papasakojo jos gimimo istoriją. Džeinė atleido savo mamai ir iki šiol jos yra geriausios draugės. Jas sieja nepaprastas troškimas nešti žmonėms žinią apie gyvybę.

Dabar Džeinė turi ir savo vaikų. Nepavykęs abortas tapo naujo gyvenimo tikrove. Daugelis žmonių, kurie yra nusiteikę prieš abortus, bet mano, jog išprievartavimo atveju abortas yra neišvengiamas, išgirdę Džeinės istoriją pakeičia savo nuomonę šiuo klausimu.  Juk teigti, kad prievartautojų aukos privalo rinktis abortą, reiškia galvoti, jog Džeinė neturėtų dabar stovėti prieš juos...

Džeinės gyvenimas - stiprus kontrargumentas. Ji teigia jog vaikai, kurie gimė po išprievartavimo, taip pat yra aukos. Kaip ir jų mamos, jie yra visiškai nekaltos nusikaltimo aukos....

Bet dukros meilė jai ir jos meilė dukrai išgydė nuo išgyvenimų ir prievartos prisiminimų, duktė suteikė jai nusiraminimą ir jėgų viską pradėti iš naujo.

Šaltinis: www.nedarykaborto.lt

 

Kalba netaisyta.

MŪSŲ RĖMĖJAI IR PARTNERIAI