Tel.: 8 603 57726, 8 603 57912
E. p.: neplanuotasnestumas@gmail.com
www.aukok.lt
PAREMKITE MUS
2% parama

Sielvartas: kaip tik šiuo metu mano negimusiam trečiam vaikui būtų 7 -eri metai

Gyvenau mažame miestelyje. Buvau, atrodė, tvirtai nusistačiusi prieš abortus, bet pačiai aptemo protas, kai turėjo gimti trečias vaikas, ir negavau paramos, o tik priešiškumą. Kai paramos nebuvo, kilo net tokių minčių - kas bus su kitais mano vaikais, jei numirčiau gimdydama, kaip bus su darbu - nes aš šitiek įsipareigojusi. Ir kad būtų bent vienas žmogus pasakęs – atsipeikėk - ką tu darai, aš pagelbėsiu tau, jei reiks tuo metu pažiūrėti kitus du tavo vaikus.
Kaip tik šiuo metu mano negimusiam trečiam vaikui būtų 7- eri metai. O aš vis dar verkiu ir negaliu sau atleisti, kad pasidaviau aplinkos spaudimui ir neapsaugojau. O vyras nesijaučia dėl to kaltas. Po to jaučiu, kad esu kitokia, nekenčiu mažų vaikų - negaliu į juos žiūrėti ir jų girdėti. Jei ne kiti du vaikai, tikriausiai manęs nebebūtų. Jie klausdavo manęs po to: mamyte, kodėl tu tokia liūdna? Dabar gyvenu tik dėl kitų dviejų vaikų, kad jiems būtų į ką atsiremti.

Neišeina man atleisti sau. Vyrui, nors jis ir nesutiko padėti, kai prašiau, ir davė pinigų už tai sumokėti, atleisti galėčiau, bet sau - negaliu. Taip pasielgiau su savo vaiku - kai turėjau apginti. Pykstu ir ant savo vyro. Pykstu, aišku, ir ant gydytojos. Pykau ir ant vyro močiutės, kad ji didžiuojasi ir aiškina, kad moteris turi būti labai gera vyrui.
Parašiau, nes norėjau pasidalinti išgyvenimais ir apsaugoti kitas nuo šito pragaro ir nemaniau, kad man dar galima padėti. Tai toks jausmas kai, niekas nebedžiugina, kai atrodo, kad nieko nebereikia ir tik stengiesi dėl likusių vaikų. Nežinau, ar tas nužudytas vaikas gali atleisti tokiai motinai. Juk tai tas pats, kaip nužudyti ir jau gimusį vaiką. Taip, tokiam žudikui, kuris supranta, ką padarė - didžiausia bausmė - gyventi tokiam pragare.

Ona

 

Laiškų kalba netaisyta.

MŪSŲ RĖMĖJAI IR PARTNERIAI