Žinia kaip iš giedro dangaus

Žinia kaip iš giedro dangaus

Man nepatinka žodis “netyčiukas”, visuomenėje jis sukelia labiau pašaipias šypsenas, nei tikrųjų išgyvenimų suvokimą, todėl šiuos kūdikius vadinu “neplanuotukais”.

Vos ūgtelėjus pirmiems dviems vaikams po ilgos pertraukos vėl tik dviese aš su vyru išvykome į užsienį. Mėgavomės miestu, greitu tempu, vėlyvais pasivaikščiojimais, nueidavome po 20 km per dieną. Kaip tik tą savaitgalį turėjo prasidėti mėnesinės, bet neprasidėjo. Sunerimom.

Žinia kaip iš giedro dangaus. Jautėmės nepasirengę: per mažas butas, per maži automobiliai, nepakankamos pajamos, o tas jausmas vėl pradėti sauskelnių maratoną. Aš ką tik turėjau grįžti į darbą, buvau užsibrėžus tikslą ieškotis naujo darbo, o po maždaug 6 mėn. paieškų jį rasti. Pradėjom su vyru svarsyti apie “išvalymą”.

Nėštumo testas buvo teigiamas. Po šios žinios lėkiau pas draugę, kuri išgyveno neplanuotuko pasibeldimą. Ji man pasakė “tokie žmonės kaip aš ir tu, nesusitaikytume su abortu”.

Vėliau apsilankiau Krizinio nėštumo centre. Verkiau. Jaučiau gėdą kad abejoju, vėliau pas ginekologę (kuri užtikrino nėštumo faktą) jaučiau didelę gėdą prieš klinikoje laukiančius žmones, prieš daktarę, kad kai kitos šeimos negali pastoti, aš drįstu svarstyti, vėliau jaučiau gėdą vadovei pranešdama žinią, kad ką tik grįžusi vėl išeisiu, jaučiau gėdą prieš savo šeimos moteris – nes pas mus tarsi buvo 1-2 vaikų kultas.

Aš dienomis negalėjau nieko normalaus nuveikti, aš tik svarsčiau, kokį sprendimą priimti.

Kol vyras pasakė “mes matyt nieko nedarysim”. Tada tarsi akmuo nuo širdies nusirito, graudinausi ir verkiau, nes ŠIS nieko nedarymas buvo nuostabus sprendimas.

Dabar šeimoje mes jau penkiese. Mūsų mažylis nuostabus, jo šypsena kerinti. Baisu net pagalvoti, kaip būtų be jo. Net nemoku apsakyti, kokia šiluma, pilnatve ir pasitikėjimu užpildo mane vaikai. Vaikai tai stebuklai ir dovana.

Visoms moterims linkiu priimti tokius sprendimus, kad vėliau ramiai galėtumėte gyventi su savimi, ir kuo mažiau nerimo, kad nėštumas būtų ramus, linkiu sveikatos ir dvasinės ramybės.

 

Kristina