16 May Tų žodžių niekad gyvenime nepamiršiu
Norėčiau ir aš papasakoti savo istoriją. Pastojau prieš pusę metų ir pasidariau abortą. Su draugu buvome apie 2 metus, bent aš jį mylėjau, bet kai sužinojau, kad esu nėščia, jis iškart pasakė: abortas. Pareiškė, kad jei nepasidarysiu, paliks ir nenorės daugiau nei manęs matyt, nei vaiko. Jo žodžiais, tai buvo tik skysčiai, bet dar ne vaikas, išvalys ir viskas. Tų žodžių niekad gyvenime nepamiršiu. Man buvo labai sunku susitaikyt su tuo, nenorėjau likt vieniša motina. Šiais metais baigiau mokslus, darbo neturėjau, išlaikoma tėvo, nes motinos neturiu. Tiesiog supratau, kad liksiu viena, ir niekas man nepadės. Verkiau, buvau nusivylus draugu ir nusprendžiau pasidaryti abortą, nors buvo labai sunku priimti tokį sprendimą. Nenorėjau, kad mano vaikas neturėtų tėvo, žinojau, kad jam negalėsiu nieko suteikti. Bet dabar, praėjus pusei metų po visko, siaubingai jaučiuosi, negaliu pamiršt. Labai norėjau vaikų, gražios ir laimingos šeimos. Galbūt dėlto taip sunku susitaikyti, kartais nesinori net gyventi, viskas atrodo beviltiškai. Su draugu išsiskyrėme, niekad tam žmogui negalėsiu atleisti. Nežinau ar kada pamiršiu ar palengvės, bet dabar nieko nenoriu, jaučiuosi beviltiškai. Manau, kiekvienai merginai reikėtų pagalvoti, ar tas žmogus, su kuriuo esi, tave myli ir pasiruošęs būt kartu bet kokiu atveju. Aš tik galvoju, jei tai būtų nutikę su žmogumi, kuris tikrai mane mylėtų, viskas būtų buvę kitaip. Būtume pasilikę vaikutį ir dar jo lauktume. Bet dabar man liko tik skausmas, atrodo, kad nieko gero nenusipelniau. Labai dažnai prisimenu, vis galvoje sukasi mintys apie vaikutį, kurį būčiau turėjus.
Neringa
(kalba netaisyta)
