Mes, moterys, turim tą vidinę stiprybę, kurios dėka, galim kurti stebuklus!

Kreipiausi į centrą sausio mėnesį visiškai palūžusi, nes vyras, kuris buvo nuostabus draugas ir mylintis vyras, sužinojęs, kad laukiuosi, mane paliko po 4 metų draugystės. Tiesa, dar palinkėjo ‘Feliz vida’ (laimingo gyvenimo) mat buvo ispanas. Neverta sakyt, kad jo žodžiai nuskambėjo labai ironiškai ir aš likau šoke, nesuprasdama, kur dingo tas ‘mylintis vyras’.

Visuomet buvau už gyvybės išsaugojimą, tačiau pati susidūrus su tokia situacija sudvejojau ir tuo pačiu išsigandau…

Krizinio nėštumo centre, jau po pirmo pokalbio pajaučiau palengvėjimą. Susidūriau su žmonėm, kurie labai jautriai mane išklausė, parėmė, padėjo, suprato ir tuo pačiu paliko sprendimo laisvę.

Rugsėjo mėnesį gimė mano dukrelė. Kelias nueitas iki šios akimirkos nebuvo lengvas, bet nebuvo ir labai sunkus. Jaučiu, kad likau ištikima sau, savo vertybėms ir labai noriu pasidžiaugti, kad mes, moterys, turim tą vidinę stiprybę, kurios dėka, galim kurti stebuklus 🙂

Salomėja