Dabar baisu pagalvoti, ką dėl streso galėjau padaryti

Sveiki, noriu ir aš parašyti savo istoriją. Šią vasarą po 2 metų motinystės atostogų planavau grįžti į darbą, jau viską buvau sutarus. Laukė nauja pradžia, dėl kurios labai pergyvenau ir džiaugiausi. Mėnesinės vis vėlavo, bet nekreipiau dėmesio, nes vis dar maitinau krūtimi. Visgi, pasidariau nėštumo testą, o po to dar kelis… rodė ,,vaiduokliuką”. Labai sutrikau, verkiau daug ir ilgai, juk to nebuvo artimuose planuose. Buvo visokių minčių, neslėpsiu. Nors šeima mane palaikė, ir net džiaugėsi, tuo metu negalėjau blaiviai mąstyti. Kreipiausi į psichologę, kuri man labai padėjo išsiaiškinti viską. Grįžau į darbą, mintys prašviesėjo ir pradėjau vėl gyventi laukimu ir džiaugtis nauja gyvybe, savo vaiku.

Dabar baisu pagalvoti, ką dėl streso galėjau padaryti. Tai nėra tik mažas brūkšnelis ekrane, tai yra žmogus. Mažas žmogus, kuris dabar guli jau šalia manęs.