Galvojau viskas praeis su laiku

Galvojau viskas praeis su laiku

Praėjo 10 mėnesių po atlikto aborto. Dabar 11h vakaro, aš guliu ir verkiu, nes sužinojau, kad jei būčiau nėščia mane tėvai palaikytų, o prieš 10mėn galvojau, kad mane smerks… Gegužės mėnesį pasidariau abortą. Per greit priėmiau sprendimą… o dabar gailiuosi jo labai.. aš nužudžiau savo vaiką… atrodo net norisi mirti, kad nejausti to skausmo…. galvojau viskas praeis su laiku.. bet laikas žaizdų negydo.. kiekvieną mėnesį, jaučiu, kad pastojau, simptomai atrodo kartojasi.. bet taip nėra… nei vienai merginai ar moteriai nelinkiu to patirti, nes pirma atrodo, kad tai yra geriausia išeitis – abortas, bet tai yra blogiausia išeitis.. sapnai, mintys apie tai, koks būtų tavo vaikas… tai sustiprina skausmą… tai neapsakomai sunku…. po aborto, jaučiau palengvėjimą, lyg gyvenimas pasidarė gražesnis, bet tai tik iliuzija… 10 mėnesių kankinuosi dėl skuboto sprendimo atsisakyti savo vaikelio…. kai dabar jo nėra, suprantu, kad tai yra be galo skaudu… kol tai nepatiri pati, atrodo, kad nėra čia nieko baisaus… bet su laiku supranti, kad praradai savo gyvenime didžiausią džiaugsmą… aš maldauju  tiesiog Jūsų, kad merginos ar moterys nesidarykit aborto, nes gailėsitės ir neapsakomai skaudės….. kai laikysit savo vaikelį rankose, suprasit… deja, tokio jausmo negalėsiu patirti, nes už savo vaikelį, galiu tik melstis, bet nei pasirūpinti, nei pamatyti, nei apkabinti negaliu………