Pirmo vaikelio pradėjau lauktis ir pagimdžiau septyniolikos metų

Pirmo vaikelio pradėjau lauktis ir pagimdžiau septyniolikos metų

Pirmo vaikelio pradėjau lauktis septyniolikos metų, taip pat ir pagimdžiau septyniolikos. Nėštumo metu nebuvo taip lengva kaip atrodė – baugino mintis, kad esu jauna, kaip teks užauginti vaikelį. Kai sužinojau, kad laukiuosi, kreipiausi į Krizinio nėštumo centrą. Tuo metu galvoje buvo daug minčių – ir valymą darytis, nes buvau jauna ir gimdyti nenorėjau. Visgi nusprendžiau, kad gimdysiu. Vaikelio tėtis išvažiavo dirbti į užsienį, santykiai buvo sunkūs, vis dėl to atstumas… Tačiau viską įveikėm. Atėjus gimdymo dienai bijojau, nežinojau kaip viskas bus. Tačiau kai ant rankų paėmiau savo sūnų, tai buvo pats didžiausias džiaugsmas. Šiuo metu mano sūnui yra trys metukai. Esu beprotiškai laiminga mama. Tėtis yra šalia. Esam laimingi. Džiaugiuosi, kad nepasidariau valymo. Vaikai nėra našta. Vaikai – tai Dievo dovana. Linkiu kiekvienai merginai ištikus tokiai situacijai, neplanuotai pastojus- kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. Ten dirbančios moterys padeda viskuom, palaiko, parūpina rūbelius, vežimėlius – viską. Niekada nereikia išsigąsti. Sėkmės.