Dėl LRT.LT publikuotų straipsnių klaidinančių faktų paneigimo
( Straipsniai: „Tai yra nelegalu, bet moterys naudoja“: Krizinio nėštumo centras siūlo neįteisintas tabletes, kad neįvyktų abortas“, paskelbtas 2021.12.15 bei „Taivaniečiai parėmė Krizinio nėštumo centrą – išaiškėjus jo veiklai, ragina „neremti skriaudikų“, paskelbtas 2021.10.29)
LRT.LT žurnalistai ne pirmą kartą tendencingai iškraipo faktus ir publikuoja visuomenę klaidinančią informaciją apie VšĮ Krizinio nėštumo centro veiklą. Tai kenkia organizacijos reputacijai ir diskredituoja vykdomą veiklą. Norime aptarti kelis faktus, kurie buvo klaidingai, nepilnai ar klaidinančiai išdėstyti minėtuose straipsniuose.
2021.12.15 straipsnyje LRT.LT pateikia klaidinančią straipsnio antraštę. Jame klaidingai teigiama, kad KNC darbuotoja siūlė nelegalų vaistą. Centras to nedarė. Pačiame straipsnyje susiejamos KNC citatos apie skirtingus vaistinius preparatus: apie Lietuvoje neįteisintą medikamentą mifepristoną nėštumui nutraukti („tai nelegalu, bet moterys naudoja“) su KNC teiginiu apie vaistą progesteroną, kuris iš tiesų yra registruotas ir gydytojų paskiriamas nėščiosioms, esant tam tikroms indikacijoms. Kyla klausimas, ar žurnalistė nesuprato, kad KNC kalba apie skirtingus vaistinius preparatus, ar tyčia siekia supainioti skaitytoją?
Mifepristonas yra antihormonas, kuris veikia blokuodamas progesterono, hormono, kurio reikia, kad vystytųsi nėštumas, poveikį. Todėl Mifepristonas gali sukelti nėštumo nutraukimą. Progesteronas skiriamas, kai reikia atstatyti jo balansą organizme, kai gresia persileidimas, jis svarbus embriono implantacijos gimdoje procese. Progesteronas nėra nelegalus preparatas kaip tvirtinama Jurgos Bakaitės straisnyje, o jo paskyrimą įvairiais atvejais patvirtina ir specialistai: „Įstatymas leidžia išrašyti vaistus ir ne pagal paskirtį, tačiau tik išskirtiniais atvejais, LRT.lt informavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Nora Ribokienė.“
Straipsnyje klaidingai teigiama, kad KNC konsultantė siūlė „gauti receptą nelegaliam gydymo metodui“. Tai yra melas, nes progesteronas Lietuvoje yra legalus preparatas ir gydytojas sprendžia, kada jį paskirti. Juolab, kad KNC konsultantė pasiūlė moteriai kreiptis į gydytoją ginekologą dėl apžiūros ir konsultacijos, o ne pačiai eiti įsigyti vaistus.
LRT žurnalistė savo straipsnyje įdėjo tik mažą dalį KNC siųsto atsakymo, iškarpiusi svarbias atsakymo ir paaiškinimo vietas, o tai leido sudaryti klaidinantį įspūdį apie situaciją. Todėl žemiau pateikiame mūsų pilną atsakymą:
„Lietuvoje medikamentinis abortas nėra įteisintas, bet yra moterų kurios įsigyja tas tabletes nelegaliai ir suvartojusios gali apsigalvoti, norėti sustabdyti prasidėjusį nėštumo nutraukimo procesą. Šiuo atveju kai kuriose pasaulio šalyse yra naudojama progesterono tabletė, vadinama “abortion reversal pill ” APR. Manome, jog moteris turi teisę žinoti apie įvairias galimybes ir pasitarus su gydytoju priimti jai tinkamiausią sprendimą.
Konkrečiu jūsų aptariamu atveju į mūsų centrą skambino žurnalistė, apsimetusi moterimi, besigailinčia dėl išgertos pirmosios abortą sukeliančios tabletės, teiravosi kaip galėtų sustabdyti jos poveikį. Esant tokiam moters pageidavimui, buvo rekomenduota negerti antros tabletės ir kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris įvertintų nėštumo eigą ir suteiktų profesionalią pagalbą. Minėtu atveju, ginekologo apžiūra buvo labai svarbi, nes moteris minėjo, jog prieš gerdama vaistus nesilankė pas gydytoją, nėštumas nebuvo patvirtintas specialisto, galėjo būti negimdinio nėštumo rizika. Konsultantė nenurodė konkrečios gydymo įstaigos, pasiūlyta kreiptis į artimiausią kliniką arba ligoninę. Tuo pačiu trumpai suteikta informacija apie pasaulinėje praktikoje naudojamą APR metodą, siūlyta pasidomėti šia informacija. Siūlyta papildomai kreiptis į Krizinio nėštumo centrą, jei manytų, kad reikalinga kokia nors pagalba, palaikymas.
Krizinis nėštumas yra aktuali tema visuomenėje, todėl centras bendradarbiauja su skirtingomis institucijomis, organizacijomis (jų tarpe ir LVI) bei įvairių sričių specialistais. Esame atviri visoms iniciatyvoms, kurių tikslas visapusiškai padėti moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą ar po jo.”
Centro nuomone, LRT.LT ir platformos www.opendemocracy.com žurnalistai tendencingai skleidžia klaidinančią informaciją apie VšĮ „Krizinio nėštumo centrą“, net yra susisiekę su įvairiais fondais ir rėmėjais, bandydami diskredituoti organizaciją, pateikdami klaidinančią informaciją ir taip siekdami nutraukti finansavimą.
Spalio mėnesį LRT žurnalisto Beno Gerdžiūno perpublikuotame opendemocracy.com straipsnyje apie taivaniečių paramą buvo klaidingai teigiama, kad visuomenės veikėja Jill Chang, kuri prieš tai skatino savo tautiečius paremti Krizinio nėštumo centrą, daugiau sužinojusi apie centro veiklą „ragina neremti skriaudikų“. Mes parašėme laišką pačiai Jill ir paklausėme ar tai tiesa, ji griežtai tai paneigė, paaiškino, kad tą nuomonę išsakė visai kitas žmogus Yinyan Zhang. Tačiau straipsnyje supainiojami šių dviejų taivaniečių pasisakymai. Pats B. Gerdžiūnas laiške Krizinio nėštumo centrui rašė: „kalbu būtent apie Jill Chang, nuomonės formuotoją Taivane, kuri susilaukė spaudimo atsiimti prašymą aukoti KNC. Vėliau, ir pati paragino neaukoti, neva, “skriaudikams”. Kai pati Jill Chang atsiuntė jam laišką paneigiantį tai, jis šiek tiek pakeitė straipsnio pavadinimą, tačiau paneigti publikuotą informaciją atsisakė.
Nebegalime tylėti, kai nacionalinis transliuotojas pagalbą krizę patiriančioms nėščioms moterims, kurios pačios tos pagalbos ieško, traktuoja kaip jų skriaudimą, be pagrindo apkaltina KNC „neįteisintų“ vaistų siūlymu moterims, nors pats reklamuoja, kur galima įsigyti nelegalių abortuojančių tablečių (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000139356/spalvos-abortas-del-kurio-nesigailiu-i-d-moterys-kurios-dziaugiasi-galejusios-pasirinkti).
Tokie LRT straipsniai sudaro klaidingą įspūdį apie Krizinio nėštumo centro veiklą ir taip sumažina pagalbos galimybes toms moterims, kurioms ji yra būtina šiuo metu.
Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė