Galimi nėštumo požymiai:

• Pykina
• Svaigsta galva
• Jautiesi pavargusi ar mieguista
• Svyruoja nuotaika
• Padidėja jautrumas kvapams
• Keičiasi skonio pojūtis
• Skauda nugarą
• Norisi dažniau šlapintis
• Pučia pilvą
• Krūtys tampa jautresnės, pabringsta
• Vėluoja mėnesinės
• Atsiranda nedidelis tepimas ar kraujavimas

Gali būti, jog laukiesi, tačiau visi šie požymiai būdingi ne tik nėštumui. Ar esi nėščia tiksliau sužinosi atlikusi nėštumo testą arba pasidariusi specialų kraujo tyrimą nėštumui nustatyti.

Tai visai nesudėtinga. Nėštumo testų būna įvairių, todėl prieš jį atlikdama perskaityk instrukcijas bei stenkis jomis vadovautis. Atkreipk dėmesį, kad testo galiojimo laikas nebūtų pasibaigęs, nes tai gali paveikti testo rezultatą.

Mūsų centre gali gauti nėštumo testą nemokamai.

Testą geriausia atlikti ryte negėrus skysčių, kai hormono koncentracija šlapime būna didžiausia. Daugumą testų rekomenduojama atlikti praėjus savaitei nuo tos dienos kai turėjo prasidėti mėnesinės, tačiau galima darytis jau sekančią dieną po vėluojančių mėnesinių.  Jei testą atliksi per anksti, jis gali parodyti klaidingą neigiamą rezultatą, kadangi hormono koncentracija paprastai dar būna per maža. Ankstyvojoje nėštumo stadijoje antrasis brūkšnelis gali būti neryškus, tačiau tai nereiškia, jog nesi nėščia. Tokiu atveju praėjus keletui dienų atlik pakartotinį testą ir įsitikinti.

Tačiau galima nusipirkti ir tokių nėštumo testų, kurie atliekami likus kelioms dienoms iki ciklo pradžios. Jie parodo net labai ankstyvą nėštumą.

Jei nerimauji, kad rezultatas gali būti netikėtas ar nenorimas, labai svarbu šalia turėti emociškai Tave palaikančius žmones: vyrą, draugą, draugę, mamą, seserį. Jei tokių žmonių savo aplinkoje neturi ar neturi kam pasipasakoti, esame tam, jog Tau padėtume.

Jei išgyveni neplanuoto nėštumo krizę, esame pasiruošę suteikti Tau:

• Psichologinę bei socialinę pagalbą
• Palaikymą bei palydėjimą nėštumo metu ir pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais
• Ginekologo konsultaciją bei echoskopiją
• Teisininko konsultaciją
• Padėsime susirasti laikiną saugią gyvenamą vietą
• Kūdikio kraitelį
• Materialinę, finansinę paramą
• Padėsime pasiruošti gimdymui bei vaikelio auginimui (dulos pagalba)

Nepasilik viena su savo nerimu, skambink +370 603 57912 arba rašyk pagalba@neplanuotasnestumas.lt, ir mes išklausysime Tave! Konsultacijos nemokamos bei konfidencialios.

Krizės metu pagalba yra NEMOKAMA. Ji yra teikiama specialistų bei savanorių visoje Lietuvoje. Esame pasiruošę tave išklausyti, suprasti bei padėti.

Skambink mums +370 603 57912 arba rašyk pagalba@neplanuotasnestumas.lt

Biologiniu požiūriu žmogaus vystymasis prasideda jau apvaisinimo metu, kai susijungia po 23 moters ir vyro reprodukcinių ląstelių chromosomas. Iš vienintelės ląstelės – apvaisintos kiaušialąstės, arba zigotos – išauga visas organizmas. 46 zigotos chromosomos sudaro unikalų pirmąjį naujojo individo pilnos genetinės struktūros variantą. Ši pagrindinė struktūra slypi glaudžiai susuktose molekulėse, vadinamose DNR. Jose yra viso kūno vystymosi instrukcijos. Materialus geno pagrindas yra DNR molekulė. Tai genetinė informacijos apie organizmą saugykla. Kiekvienas besiformuojantis embriono organas turi tam tikrus genus, atsakingus už jo raidą.

Kiekvienas iš mūsų yra tiesiogiai susidūręs su embriogeneze. Visi mes esame perėję audinių ir organų formavimąsi. Žmogus nuo apvaisinimo momento iki senatvės keičia išorinę formą, tačiau genetiniu požiūriu išlieka tas pats „aš“.

Apvaisintas kiaušinėlis, vadinamas zigota, savyje jau turi genetiškai užprogramuotą visą būsimo žmogaus vystymosi informaciją iki jo ar jos gyvenimo galo. Susijungus vyriškai ir moteriškai lytinėms ląstelėms prasideda vientiso, genetiškai nuo tėvų skirtingo, unikalaus žmogaus gyvenimas. Jau apvaisinimo momentu yra aišku- vyras tai ar moteris, kokie gebėjimai gali būti dominuojantys, kokios spalvos bus akys, plaukai, net kokiomis ligomis žmogus bus linkęs sirgti ateityje.

Embriono periodas: 1 – 8 savaitė

Apvaisinimas (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=DQrr383E8NM

• Apytikriai po 24 – 30 valandų po apvaisinimo baigiasi pirmasis zigotos dalijimasis. Mitozės proceso metu viena ląstelė pasidalija į dvi, dvi – į keturias ir taip toliau.

• Praėjus 24 – 48 valandų nuo apvaisinimo pradžios galima patvirtinti nėštumo faktą, motinos kraujyje radus hormoną, vadinamą „ankstyvuoju nėštumo veiksniu“.

• Ankstyvasis embrionas, nukeliavęs žemyn gimdos vamzdeliu, įsitvirtina vidinėje motinos gimdos sienelėje. Šis implantacija vadinamas procesas prasideda 6 ir baigiasi 10-12 dieną po apvaisinimo.

 Iki 3 savaitės pabaigos smegenys pasidalina į 3 pagrindines dalis, vadinamas priekinėmis smegenimis, vidurinėmis smegenimis ir galinėmis smegenimis. Po kelių dienų nervų sistemos užuomazga – nervinis vamzdelis – diferencijuojasi į 5 – ias galvos smegenų dalis.

• Vystosi kvėpavimo ir virškinimo sistemos.

• 4 savaitę jau susiformavusi galva, atsiranda galūnių užuomazga.

• Ima pulsuoti embriono širdis. Pirminė jos funkcija – varinėti kūno skysčius. 4 – ją savaitę širdis paprastai plaka apytikriai 113 kartų per minutę. Iki gimimo širdis apytikriai suplaks 54 milijonus kartų.

• Pradeda formuotis embriono akys.

4 savaitės ir 6 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=fX1JH4ycI2Y

Širdutės plakimas (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=pepFPJ3IfDk

• 5 savaitę atsiranda bronchų užuomazga, pasirodo inkstai, pagrindiniu embriono kraujo ląstelių gamybos organu tampa kepenys.

• Galima matyti rankos delninę, dilbio ir žasto dalis.

•  Embriono dydis siekia vos 1.2-2.5 mm.
•  Iki 6 savaitės embrionas padidėja daugiau nei 10 000 kartų!

• 6 savaitę išryškėja veido dalys: vagelė, iš kurios formuojasi burna, atsiranda dvi nosies šnervių duobutės, dantų užuomazga.

•  Toliau formuojasi inkstai, kurie ima išskirti šlapimą.

• Ryškėja akies obuolio išoriniai dangalai,intensyviai formuojasi skydliaukės užuomazga.

•  Embrionas pradeda daryti spontaninius ir refleksinius judesius. Palietus burnos sritį, jis priverčiamas refleksiškai atitraukti savo galvą.

•  Iki 6 1/2 savaitėspabaigos aiškiai išsiskiria alkūnės, pradeda atsiskirti pirštai, pastebimi rankų judesiai.

•  Embriono dydis apie 6mm.

6 savaitės ir 6 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=XrZFAE0oIVM

• 7 savaitę jau galima užfiksuoti elektrines galvos smegenų bangas – užrašyti elektroencefalogramą.

•  Prasideda galūnių kremzlių kaulėjimas, vystosi kaulų sistema.

•  Jau gali susiglausti embriono rankos ir kojos. Pirštai yra atsiskyrę, o kojų pirštai jungiasi tik ties pagrindu. Be to, jau yra išsivystę kelio sąnariai.

•  Keturių ertmių širdis iš esmės baigėsi formuotis. Dabar širdis vidutiniškai plaka 167 kartus per minutę. Elektrinio širdies aktyvumo, įrašyto po 7 1/2 savaitės, bangų struktūra panaši į suaugusiojo.

•  Embriono dydis 1cm.

7 savaitės ir 4 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=7q-aaj7XZlc

•  Iki 8 savaitės pabaigos 75% embrionų dominuoja dešinė ranka.

•  Smegenys tampa itin sudėtingi, jie sudaro beveik pusę viso embriono kūno svorio.

•  Embrionas tampa fiziškai aktyvesnis. Judesiai gali būti lėti arba greiti, vienetiniai arba pasikartojantys, spontaniški arba refleksiniai. Dažniau pasukama galva, ištempiamas kaklas ir rankos kontaktuoja su veidu.

•  Embriono palietimai sukelia prisimerkimą, žandikaulių judesius, griebimo judesius ir kojų pirštų judesius.  

• Nors gimdoje oro nėra, iki 8 savaitės pabaigos embrionas su pertrūkiais atlieka kvėpavimo judesius.

•  Toliau formuojasi kaulai, sąnariai, raumenys, galūnių kraujagyslės ir nervai, kurie labai panašūs į suaugusiųjų.

•  Epidermis arba išorinėtampa daugiasluoksne membrana ir tampa beveik neskaidri. Auga antakiai, aplink burną pasirodo plaukų.

• Atsiranda visų pagrindinių organų sistemų pagrindas. Šiuo periodu žmogaus embrionas nuo vienos ląstelėsužaugo iki beveik vieno milijardo ląstelių, kurios sudaro virš 4 000 skirtingų anatominių struktūrų. Dabar embrione yra daugiau nei 90% suaugusiojo struktūrų.

•  Embriono dydis siekia 2cm.

8 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Lzg3V9DKwMg

8 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=L8iJbROkNik

8 savaitės ir 2 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=YrHjNS7iOh8

Baigiasi embrioninis periodas, nuo 9 – os savaitės prasideda vaisiaus raidos periodas.

• Nuo 9 savaitės vaisius pradeda čiulpti nykštį ir gali nuryti amniotinio skysčio.

• Gali suimti objektą, į priekį ir atgal pasukti galvą, atverti ir užverti žandikaulį, judinti liežuvį, atsidusti ir ražytis.

• Nervų receptoriai veide, delnuose ir paduose gali pajusti lengvą palytėjimą. Reaguodamas pavyzdžiui į pado palytėjimą vaisius sulenks klubą ir kelią, gali suriesti kojos pirštus.

• Gerklose atsiranda balso ligamentai, kurie parodo balso stygų vystymosi pradžią.

• Dėl augimo paspartėjimo tarp 9 ir 10 savaitės kūno svoris padidėja 75% lyginant su preita vystymosi savaite.

9 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=B4moGcX2KE4

9 savaitės ir 3 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=BytOVNjpZ9w

• 10 savaičių vaisius žiovauja ir dažnai išžioja bei užčiaupia burną.

• Dauguma vaisių čiulpia dešinįjį nykštį.

• Pradeda vystytis rankų ir kojų pirštų nagai.

• Pasirodo unikalūs pirštų atspaudai, kuriuos galima naudoti tapatybės nustatymui visą gyvenimą.

10 savaičių ir 4 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=fx_StJWi2U0

• Iki 11 savaitės pabaigos visiškai susiformuoja nosis ir lūpos, šiek tiek atsikiša nosytė, išryškėja išorinės ausų dalys. Žinoma, išvaizda kaip ir visos kūno dalys kinta kiekviename žmogaus gyvenimo ciklo etape.

• Nors lytis lemiama apvaisinimo metu, dabar galima išskirti išorinius lytinius organus – vyro arba moters.

• Tarp 11 ir 12 savaitės vaisiaus svoris padidėja beveik 60%lyginant su preita vystymosi savaite.

11 savaičių ir 3 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=uysbbmDoj6A

TREČIĄ NĖŠTUMO MĖNESĮ

• 12 savaitę baigiasi pirmasis nėštumo trimestras . Vaisius intensyviai auga.

• Ryškėja žmogiškos proporcijos, bet galva dar išlieka didesnė.

• Vaisius sučiaupia lūpas, pakelia antakių lankus, pasuka galvą į šoną.

• Nuo 10 – os savaitės iki pat 26 -os savaitės susiglaudę ir uždengę akis vaisiaus vokai lieka užmerkti.

• Iki 12 –  savaitės pabaigos viršutinių galūnių ilgis beveik įgauna galutines proporcijas kūno dydžio atžvilgiu. Apatinėms galūnėms reikia daugiau laiko įgauti galutines proporcijas.

• Skydliaukė pradeda gaminti hormonus.

• Pirmą kartą pasireiškia nuo lyties priklausantys vystymosi skirtumai. Pavyzdžiui, moterų vaisiai žandikaulius judina daug dažniau, nei vyrų.

3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=6UQwj3IxUjE

3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=a6MdEPQ7KAs

3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=cHkqFUnn0WQ

3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=1rTqUgRNMyk

KETVIRTĄ NĖŠTUMO MĖNESĮ

• Vaisius jau girdi pokalbius, atidaromų durų garsus, bet ypač gerai girdi savo mamos balsą ir moka jį atpažinti, nes jis sklinda tiesiogiai mamos kūnu.  Manoma, kad vaisius dar prieš gimdamas įsimena balso ritmą, intonaciją, dažnio pokyčius ir garsinius komponentus. Taip pat judesiais bei veido išraiškomis gali atsiliepti į bendravimą su juo.

• Atlikti tyrimai parodė, kad vaisius reaguoja į muziką.

• Vaisiaus širdies tonus jau galima išgirsti paprastu gydytojo stetoskopu. Širdies pulsas 140 -160 kartų per minutę.

• Ultragarsu galima aiškiai matyti vaisiaus lytį.

• Pastebėta, kad nukreipus stiprią šviesą į motinos pilvą, vaisius rankomis prisidengia akis.

• Vaisių dengia balta apsauginė medžiaga, vadinama varškiniu tepalu. Varškinis tepalas apsaugo odą nuo amniotinio skysčio dirginamojo poveikio.

• 14 savaitę toliau bręsta veidas: riebalų sankaupos užpildo skruostus ir pradeda formuotis dantys.

• Iki 15 savaitės pabaigos pasirodo kraują formuojančios kamieninės ląstelės, jos pradeda daugintis kaulų smegenyse. Čia daugiausiai ir vyks kraujo ląstelių formavimasis.

• Nors embrionas pradeda judėti būdamas 6 savaičių amžiaus, nėščia moteris pirmąjį vaisiaus judesį pajaučia tarp 14 ir 18 savaitės, nes, tvirtėjant vaisiaus raumenims, jo judesiai tampa stipresni.

4 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Ah3ZwrLWNW8

4 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=wFZtfzaQgNo

NUO PENKTO MĖNESIO IKI GIMIMO…

5 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=sEhrZ_SXanE

 5 mėnesiai ir 1 savaitė (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=QwlDwogZV6o

6 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=YI4BxjEI_mU

6 mėnuo ir 3 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=L6fd9ChBoMs

7 mėnesiai ir 2 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Y2T7orn6uUc

 9 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=6taB8CL8UP8

• Nuo 19 savaitės vaisiaus judesiai, kvėpavimo veikla ir širdies ritmas pasireiškia dienos ciklais, vadinamais paros ritmais.

• Iki 20 savaitės išsivysčiusioje vidinėje ausyje visiškai subręsta klausos organas sraigė. Vaisius reaguoja į platėjantį garsų spektrą.

• Susiformavę visi odos sluoksniai ir struktūros, įskaitant plaukų folikulus ir liaukas.

• Nuo 21 iki 22 savaitės po apvaisinimo plaučiai įgyja šiokį tokį gebėjimą įkvėpti oro. Tai laikoma gyvybingumo amžiumi, nes kai kurie vaisiai jau gali išgyventi už gimdos ribų.

• Walteris Freudas, ultragarsu ištyręs 10 tūkst. vaikų, pažymėjo: „Panašu, kad vaisius sąmoningas“.Galime matyti 4D ultragarsu nufilmuotą vaiką gimdoje, kai jis čiulpia nykštį, šokinėja, krapšto nosytę, dairosi, šypsosi, juokiasi ir net verkia.

• Iki 24 savaitės pabaigos vėl atsiveria akių vokai ir pasireiškia vaisiaus mirksėjimo reakcija. Paprastai tokia reakcija į staigų, garsų triukšmą anksčiau išsivysto moteriškos lyties vaisiui.

• Garsaus triukšmo poveikis gali neigiamai paveikti vaisiaus sveikatą. Tarp tuoj pat pasireiškiančių pasekmių yra ilgalaikis padažnėjęs širdies ritmas, pernelyg dažnas vaisiaus rijimas ir staigūs elgsenos pokyčiai. Tarp ilgalaikių pasekmių gali būti klausos praradimas.

• Iki 26 savaitės pabaigos akys pradeda gaminti ašaras.

• Iki 27 savaitės pabaigos lėliukės reaguoja į šviesą. Ši reakcija reguliuoja šviesos, pasiekiančios tinklainę per visą gyvenimą, kiekį.

• Veikia visi komponentai, reikalingi uoslės jutimui  užuosti kvapus.

• Vaisius, išskirdamas didelius kiekius hormono, vadinamo estrogenu, inicijuoja gimdymą ir taip pradeda perėjimą iš vaisiaus į naujagimį.

• Gimdymas pasižymi stipriais gimdos susitraukimais, dėl kurių prasideda gimdymas.

• Nuo apvaisinimo iki gimimo ir vėliau žmogaus vystymasis yra dinamiškas, nepertraukiamas ir sudėtingas. Nauji atradimai, susiję su šiuo nepaprastu procesu, vis įtaigiau parodo gyvybiškai svarbų vaisiaus vystymosi poveikį sveikatai per visą gyvenimą.

Šaltinis: www.ehd.org

Didėjant mūsų suvokimui apie ankstyvąjį žmogaus vystymąsi, atsiveria galimybė įsitikinti, jog nėštumo nutraukimas (abortas) nėra tik „ląstelių sankaupos“ pašalinimas, bet žmogaus gyvybės nutraukimas

.

Persileidimo terminu paprastai apibūdinamas nėštumo nutrūkimas iki šeštojo nėštumo mėnesio. Ankstyvuoju persileidimu vadinamas nėštumo nutrūkimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių. Šie persileidimai sudaro didžiausią visų perinatalinių netekčių dalį – apie 75 proc. Dažniausios tokių persileidimų priežastys yra genetinės kilmės.

Antrajame nėštumo trimestre (13 – 20 nėštumo savaitę) įvykstantys persileidimai sudaro apie 3 proc. visų persileidimų. Juos dažniausiai lemia gimdos kaklelio anomalijos, infekcinės ar genetinės ligos, tačiau kartais priežasties nustatyti nepavyksta.

Persileidimas yra vaikelio netektis bet kuriuo nėštumo periodu, nes moteris jau išgyvena ryšį su užsimezgusia, labai artimai su ja susieta naujo žmogaus gyvybe. Paprastai nėščia moteris gana greitai pradeda save suvokti ir jausti naujai – santykyje su vaikeliu. Ir staiga visa tai nutrūksta. Kuo intensyvesnį ryšį su vaikeliu moteris jaučia, tuo skaudesnis būna praradimo jausmas ir gedulo išgyvenimas, todėl jo negalima vertinti pagal laukimo trukmę. Kadangi didžiausia dalis persileidimų įvyksta būtent ankstyvajame nėštumo periode, šį praradimo sielvartą išgyvena pakankamai daug tėvų.

Paprastai ankstyvoji netektis būna apsunkinta aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Tai verčia moterį užsidaryti, bijoti parodyti, bei vengti išreikšti savo išgyvenimus. “Guodžiama” tuščiomis frazėmis (“Nieko nepadarysi”, “taip jau būna”, “gerai, kad dabar, o ne vėliau”, “turėsi dar kitų vaikų”, “o mano draugei buvo taip” ir pan.), moteris išgyvena neatitikimą tarp to, ką ji jaučia ir to, ką sako kiti. Ji net gali suabejoti savo jausmų normalumu bei legalumu ir dėl to išgyventi dar didesnę tuštumą bei baimę atsiverti.

Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių. Tai labai kankinanti patirtis, todėl be kitų pagalbos moteriai labai sunku išeiti iš savigraužos būsenos.

Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba tik jam gimus ypač skausminga, nes ir pati moteris, ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui. Jau paruoštas kūdikio kraitelis, galbūt jau išrinktas vardas, galbūt jau pradėjo gamintis pienas, o vyresnieji vaikai laukia, kada galės pamatyti savo broliuką ar sesutę. Negimusio vaikelio netektis šiuo laikotarpiu labiau akivaizdi, labiau pastebima išoriškai, todėl dažniausiai moteris iš artimųjų sulaukia ir daugiau užuojautos, nei patyrusi ankstyvąjį persileidimą.

Vaikelio netektis vėlesnėje stadijoje skaudi tuo, kad ji būna labiau netikėta, nes moteris, praėjusi pavojingiausią pirmojo trimestro laikotarpį, pasijunta saugesnė. Trauma dar padidėja, jei moteris jau buvo pajutusi vaikelio judesius. Praradimas, patirtas vėlesnėse nėštumo stadijose, ypač sunkus dar ir dėl to, jog antroje nėštumo pusėje gimusius kūdikius tėvai laidoja, o tai yra su niekuo nepalyginama kančia.

Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti. Pradžioje moteris (tėvai) patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti. Vėliau ateina suvokimas, kad vaikelio iš tikrųjų nėra, tačiau tai dar ne susitaikymas. Pykčio, kaltinimo, protesto jausmai dažniausiai grįžta tuo metu, kai vaikelis turėjo gimti arba per mirties metines.

Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko kai moteris dar laukėsi. Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos. Moteris daug galvoja apie vaikelį. Nors tų dviejų realybių – buvusios ir esamos – išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save. Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos. Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatvės ir beprasmiškumo jausmu. Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį. Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai. Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę. Kitos, atvirkščiai, bijo net pagalvoti apie tokią galimybę.

Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą. Nebelieka iliuzijų. Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra. Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas – bėjėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį. Gali pasireikšti depresijos požymiai, sustiprėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai.

Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas. Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį. Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu. Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengiau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą. Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis. Taip pat gijimo procese labai svarbu suteikti vaikeliui vardą, prisiminti jį per gimtadienius.

Kiekviena moteris, kiekviena šeima savo skausmo kelią nueina savaip ir savo tempu. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Paprastai netekties skausmo ciklas tęsiasi maždaug iki dviejų metų, tačiau kai kuriais atvejais gali tęstis ir ilgiau. Todėl svarbu, kad skausmas būtų išgedėtas, įveiktas ir būtų užkirstas kelias patologijos vystymuisi.

Jei patyrei persileidimą ar kūdikio netektį ir skausmingai išgyveni šį procesą, Krizinio nėštumo centras tau siūlo:

• Individualią psichologo konsultaciją
• Moterų, patyrusių persileidimą savitarpio paramos grupes
• „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijas

Savitarpio paramos grupės. Krizinio nėštumo centre vyksta savitarpio paramos grupės nėščiosioms, moterims patyrusioms persileidimą arba kūdikio netektį.

Savitarpio paramos grupės – tai specialisto (psichologo, socialinio darbuotojo ar kt.) vedami užsiėmimai, kurių narius vienija panaši patirtis. Grupės dalyviai pasakoja vieni kitiems savo išgyventas istorijas, dalijasi unikaliais patyrimais, ieško efektyvių problemų sprendimo būdų, duoda patarimus, pastiprina ir palaiko vienas kitą. Tarpusavio ryšys kuriamas be vertinimų ir išankstinių nuostatų.

Grupės tikslas – emocinė parama ir palaikymas, pozityvus atgalinis ryšys, sunkumų įveikimas dėka grupės eigoje susiformavusio grupės potencialo.

Paramos grupes veda grupės vadovas. Tai yra specialistas (psichologas, socialinis darbuotojas ar kt.), palaikantis grupės struktūrą, todėl kiekvienos grupės metu užtikrinamas kryptingas darbas, saugumas ir objektyvus situacijos matymas.

Savitarpio paramos grupės vyksta kartą per savaitę. Užsiėmimo trukmė 1,5 val. 

Norint sužinoti kada vyks šios paramos grupės rašykite:

Kaune – kaunas@neplanuotasnestumas.lt

Vilniuje –  pagalba@neplanuotasnestumas.lt

Karantino laikotarpiu grupės vyksta nuotoliniu būdu, todėl dalyvauti gali moterys iš visos Lietuvos. O taip pat lietuvės, gyvenančios užsienyje.

Savitarpio paramos grupės dalyvių atsiliepimai:

“Lankydamasi šioje grupėje jaučiausi drąsi ir atvira pasakoti savo patirtą istoriją, o kitų dalyvių buvimas kartu bei supratimas suteikė daug naujų patirčių. Suvokiau, jog nesu viena su savo skausmu ir liūdesiu. Nors teoriškai tai žinojau, bet būtent atviras dalijimasis išgyvenimu ir jo sukeltomis emocijomis mane sustiprino. Kitų moterų istorijos ir gyvenimai leido save pamatyti truputį iš šalies ir daugelį dalykų suvokti iš naujo. Svarbiausia, jog visą šią patirtį išsinešu su savimi kaip dovaną, kuri, manau, bus man reikšminga ir naudinga toliau gyvenime.“

“Svarbiausia buvo tai, jog galėjau atvirai išsakyti kylančias emocijas ir jausmus, net tokius, kurie man pačiai nėra priimtini ar yra gąsdinantys. Ir visada buvau išklausyta, ir niekada nesmerkiama. Grupinė patirtis buvo labai svarbi tuo, kad nustojau jaustis vienintelė, kuriai nepasisekė. Išmokau garsiai išsakyti jausmus, o kartu juos suprasti ir priimti.” 

„Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos – tai terapinė dviejų su puse dienų grupė žmonėms, kurie po aborto ar persileidimo išgyvena emocinį ar dvasinį skausmą. Tai galimybė atsitraukti nuo kasdienių įsipareigojimų, susitelkti ties savimi, savo išgyvenimais, iškelti ir pripažinti užgniaužtus pykčio, gėdos, kaltės, gedulo ir kitus jausmus. Taip prasideda psichologinės ir dvasinės traumos gydymas. Programa sukurta taip, kad dalyviams padėtų kuo giliau išgyventi Dievo meilę ir gailestingumą.

Rekolekcijas veda giliai dalyvių poreikius suprantantys ir specialiai apmokyti savanoriai, kurie taip pat yra dalyvavę šioje programoje. Daugelis vedėjų patys yra išgyvenę aborto patirtį.

Aborto metu žuvusių vaikų tėvai, motinos, seneliai, broliai bei seserys, taip pat asmenys, kurie buvo vienu ar kitu būdu prisidėję prie aborto, ateina į „Rachelės“ rekolekcijas ieškodami ramybės ir vidinio išgydymo. Tai saugi erdvė atverti savo širdį ir būti visiškai priimtam, apkabintam. Rekolekcijos padeda dalyviams atrasti ramybę bei perkeisti praeities skausmą į viltį ir meilę.

„Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos vyksta daugelyje pasaulio šalių. Nuo 2012 m. jos pradėtos organizuoti ir Lietuvoje.

Užsiregistruoti į rekolekcijas galite tel. +37061552003 (Sigita) arba el. paštu: audrafil@gmail.com

“Atvykau čia visa įsitempusi, nežinodama kas manęs laukia, bet tikėdamasi įnešti į savo gyvenimą gyvybės. Man labai palengvėjo po rekolekcijų. Aš tarsi užbraukiau brūkšnį po savo praeities. Prieš tai dažnai pagalvodavau kokia yra prasmė gyventi, jaučiausi pasaulyje nereikalinga. Dabar įgavau tikėjimo, kad dar galiu rasti savo vietą gyvenime ir būti reikalinga tiems, kurie čia ir dabar. Tikiu, kad galėsiu gyventi , mylėti, žengti pilnais žingsniais ir kvėpuoti pilna krūtine; mylėti kiekvieną žmogų, net savo priešus. Dėkoju Dievui, kad atvedė mane čia.”

“Ilgai dvejojau ir kaupiausi šioms rekolekcijoms. Žinią apie jas nešiojausi daugiau nei metus. Norėjau jų ir dar labiau bijojau. Subrandintas pasiryžimas dalyvauti nenuvylė. Turiu dviejų nėštumų nutraukimo patirtį. Negalėjau sau atleisti. Šios rekolekcijos leido išgyventi vaikelių mirtį ir susitaikinimą širdyje. Juos palydėti mintimis ir širdimi. Rekolekcijos leido man gedėti savo vaikelių, išverkti skausmą, neviltį ir sielvartą. Apie savo jausmus, nešiotus ilgus metus širdyje, galėjau prabilti garsiai, jais pasidalinti ir nebūti pasmerkta. Dėkoju už išklausymą, nuoširdumą, supratimą ir susitaikymo bei žaizdų gijimo viltį.”

“Apie Rachelės rekolekcijas išgirdau atsitiktinai, klausydamasi Marijos radijo. Abortą buvau patyrusi prieš 20 metų, kurie tarsi buvo pridengę tą skaudų įvykį. Pratrūkau raudoti, nes supratau kodėl ir kas nuodija mano sielą. Negalvodama susiradau Rachelės vynuogyno kontaktus, užsiregistravau. Buvo telikusi viena vieta. Aiškiai suvokiau, kad ši vieta skirta man(iki rekolekcijų buvo likę keletas dienų). Artėjant atvykimo dienai labai jaudinausi, apniko abejonės – kam man viso to reikia, juk puikiai tvarkiausi su tuo daug metų. Labai palaikė ir skatino draugas. Ačiū jam, Viešpačiui, tiems kurie meldėsi, kad aš atvykčiau. Rekolekcijose turėjau išgyventi viską iš pradžių. Esu labai dėkinga komandai, broliui Jonui, kurie visų rekolekcijų metu buvo šalia ir vedė per šitą patirtį. Nesu niekuomet patyrusi to, kas vyko šio išgydymo kelyje. Galiu tik padrąsinti visas ir visus, kurie kažkada patyrė abortą. Kristus čia jūsų laukia, tam kad padėtų, palengvintų ir išgydytų.”

“Atvykau į šias rekolekcijas prislėgta, nusiminusi, be gyvenimo džiaugsmo, su kalte ir nuodėmės našta. Per šias rekolekcijas Dievas iškėlė mano pyktį: savo tėvui, uošviui. Ir atrodė, kad atleidusi vyrui, nejaučiau jam jokio pykčio, bet galutinis atleidimas atėjo per šias rekolekcijas. Taip pat ir sau atleidimas, kad palūžau ir nebegalėjau kovoti už savo vaikelio gyvybę. Per rekolekcijas patyriau Jėzaus malonę, išlaisvinimą ir išgydymą nuo šito baisaus vidinio skausmo: išverkiau, išdejavau, nors šiaip (nepalietus Šventajai Dvasiai) niekada neverkdavau. Dabar išvažiuoju be tos didžiulės naštos, graužaties, kaltės jausmo. Be pykčio. Su nauju žvilgsniu į gyvenimą, su Jėzumi. Daug lengvesnė, galbūt geresnė.”

“Aš be galo dėkinga už šį sunkų, bet kartu prasmingą dvasinį savaitgalį. Pirmą kartą aš sugebėjau pažiūrėti į savo susikaupusį skausmą kitu kampu, pažvelgti jam į akis ir išmesti iš savo širdies. Pirmą kartą per tiek daug metų pradėjau suvokti, kad Dievas man atleidžia. Noriu padėkoti visai komandai už tą didžiulį darbą kurį jūs atliekate padedant moterims pasveikti nuo šitos baisios naštos. Dėkoju ir pačiam Dievui už galimybę atrasti Rachelės Vynuogyno rekolekcijas. Labai linkiu visoms moterims, turinčioms skaudžią aborto patirtį, įgauti drąsos ir būtinai sudalyvauti!”

„Prieš rekolekcijas jaučiau gėdą, nerimą; rekolekcijų metu – širdies skausmą per ašaras, bet tas skausmas buvo gydantis, raminantis, nes su malda, Jėzaus meilės šviesoje ir per palydėtojų rūpestį, per sesių liudijimus. Po rekolekcijų- susikaupimas, laukimas, noras dėkoti ir garbinti už suteiktas malones.”

„Prieš rekolekcijas jaučiau nedidelę viltį, kad einu teisingu keliu, kad man ten padės nesijausti taip blogai, kaip jaučiausi.Rekolecijų metu jaučiau rūpestį, šilumą, meilę. Supratau,kad esu mylima, atradau Dievo meilę, žmonių meilę, jaučiausi geresnė, atidesnė kitiems. Daug verkiau ir gedėjau savo vaikų.Po rekolekcijų juntu norą likti su Dievu, nelikti viena. Jaučiu, kad pasikeičiau, atradau daug gerumo. Palikau blogį. Myliu savo vaikus ir  žinau, kad jie saugūs ir myli mane. Ačiū!”

„Dar tą pačią dieną iki rekolekcijų pradžios nežinojau ar dalyvausiu. Blaškiausi, bet ryžausi. Iki begalybės abejojau, nesupratau ar gerai darau ir pan. Nerimas ir baimė buvo aukščiausio lygio. Bet pasilikusi čia pamažu atlėgau, „palikau“ viską savieigai, taip rekolekcijų eigoje pasidarė ramiau, kad išdrįsau likti. Net džiaugiuosi tuo, kad pasilikau. Taip to reikėjo… Baigiantis rekolekcijoms esu dėkinga už Dievui, kad viską išgyvenau- nuo negalėjimo čia ateiti, blaškymosi būnant čia, iki džiaugsmo, kad likau čia, kad pabūsiu dar čia..:) ”

„Prieš rekolekcijas jaučiau beimę, nerimą, nes nežinojau kaip viskas vyks; norą pabėgti, nes nujaučiau, jog teks susidurti su skausmu. Bet kartu tai buvo tvirtas žinojimas, jog šios rekolekcijos skirtos man ir kad Viešpats nori jose mane matyti. Rekolecijų metu pripažinau, kad vaikelis yra realus, jo mirtis reali, gedėjau ir liūdėjau jo. Pavedusi  Jėzui, žinau, kad jis yra gyvas su Jėzumi, saugus, kad neteisia ir neatstumia manęs, o už mane meldžiasi. Taip pat išgyvenau, jog Jėzus buvo ir liūdėjo su manimi toje vaikelio netektyje, ir aš nebuvau viena. Besibaigiant rekolekcijoms jaučiuosi išvargusi, bet ir palengvėjo, mano našta atiduota Jėzui. Taip pat  jutau didesnį susidraugavimą su Margele Marija.”

„Prieš rekolekcijas jaučiau nerimą, baimę, nenorą prisiminti trauminę patirtį. Kaltę jaučiau. Rekolekcijose buvo įvairių momentų: palaimintų, graudžių, skausmingų. Jaučiau Dievo palaimą, perėjau  per savę neigimą ir t.t. Po rekolekcijų jaučiuosi gyjanti, nors ir nesitikėjau, kad bus taip sunku. Suvokiau, kad turiu priimti ir  atleisti visų pirma sau ir žmonėms ant kurių pykau; priimti savo negimusį kūdikį ir patikėti jį Dievui.”

„Prieš rekolekcijas buvau pasiryžusi pripažinti savo nuodėmę. Rekolekcijų metu- išgyventi mirtį, atgailą , atleidimą; Po rekolekcijų – išlaisvinimą, priėmimą ir Dievo meilę.”

„Prieš rekolekcijas buvau bedievė egoistė, išsigandusi ir nusivylusi, apimta skausmo. Per rekolekcijas buvo apėmusi stipri baimė dėl nežinios ir pasekmių, kitų dalyvių išgyvenimų. Po rekolekcijų grįžau pas Dievą, nes aš jį pamačiau ir pajaučiau, mano akys vėl spindi.”

„Kaip jaučiausi? Laukiau šių rekolekcijų. Jaučiau, kad esu išgijusi, bet norėjau grįžti į praeitį, kad galėčiau dar kartą prisiliesti prie netekties, ją palaiminti ir iki galo susitaikyti. Eigoje išgyvenau mirtį, gedulą ir prisikėlimą. Viešpaties ir nuostabios komandos dėka turėjau galimybę jausti globą ir bendrystę. Tas visas stadijas išgyvenau tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Priartėjas pabaigai jaučiu didelį nuovargį, bet ir didelį džiaugsmą viduje, susitaikymą. Norą padėti kitoms, pagelbėti moterims.”

„Prieš rekolekcijas jaučiausi ramiai. Buvo viskas užmarštyje. Net maniau, jog man nėra jokio reikalo, jokio tikslo dalyvauti šiose rekolekcijose, jog aš su viskuo jau seniai susigyvenusi, išgyvenusi, susitaikiusi. Rekolekcijų metu žaizdos atsivėrė. Atsivėrė net mano pačios vaikystės žaizdos. Buvo labai sunku. Jaučiausi lyg būčiau kankinama. Po rekolekcijų pajutai palengvėjimą, susitaikymą, tikėjimo sustiprėjimą.”